pasamonas

×pasamõnas (l. pasamon) sm. (2) 1. ppr. pl. pasaitas, raištis, diržas: Pasamõnai nuo terbų tabaluo[ja] Kv. Nutrūko pasamonas, ir puodas sudužo Tt. Te pasamonùs, užrišk maišą Vdk. Susitaisyk pasamonus (kojinių raiščius) – gali nutrūkti Rz. Jūzupas beviešėdamas pasiūdinos sau juodą šikšnos skrynalę su pasamonais (per pečius einančiais diržais) M.Valanč. Šikšnos, terbos, pasamõnai – ta ubago turtas Krtv. [Žirgo] plaukai kaip žvaigždės žėrė[jo], o balnas ir pasamonai dar dailiau BsPII118. Koki čia tavo pasamonai?! (apie pakinktus) Kos151. Žiūrėk, tavo naginių pasamõnai ištįsę Vdk. Padirbsu naginei šikšninius pasamonus Varn. | prk.: Širdis su visais pasamonais Blv. 2. vyžos ar naginės ąselė apyvarams įverti: Nutrūko pasamõnas, ir negaliu vyžom apsiaut Ut. Patrūko mano naginių pasamõnas Ut. 3. Ml pagražinimui įaustas kitos spalvos skersinis dryžis sijono apačioje: Jos andaroko pasamõnas plaštakos platumo Kp. Marinkinis su pasamonu andarokas Kp.

◊ velnių̃ (bíeso, tinginių̃) pasamõnas sakoma ką barant, keikiant: Prie darbo, velnių pasamonai! LzP. Tu bieso pasamone! Atmink, kad tuoj išlėksi! LzP. Apsnūdai jau, tinginių pasamone! LzP.